Mūsų požiūris į vaiką ir jo ugdymą susiformavo per ilgą laiką, dar dalyvaujant tarptautiniame Egmonto projekte „Ikimokyklinio ugdymo sistemos demokratizavimas“ (1993 – 2005), beveik nuo švietimo reformos ikimokyklinio ugdymo srityje pradžios, kai mokėmės iš naujo pažinti vaiką, keisti savo ankstesnes nuostatas. Didieji pokyčiai darželio praktikoje vyko, kuriant ir įgyvendinant daugelį projektų, kuriuos siejo simbolinis pavadinimas – „Artyn vaiko“. Ėjimas „artyn vaiko“ vyko labai nuosekliai, gilinantis į ikimokyklinio amžiaus vaiko pedagogiką ir psichologiją, atliekant daugybę stebėjimų, praktinių eksperimentų ir tyrimų, diegiant naujus ugdymo metodus, mokantis seminaruose ir stažuotėse, konsultuojantis su Danijos pedagogais, nuolat tariantis ir diskutuojant tarpusavyje.
Jau tada supratome tokius pamatinius dalykus, kad, norint užtikrinti gerą vaiko savijautą, būtina:
• girdėti vaiko “balsą”;
• pažinti vaiką ir tenkinti jo poreikius;
• kurti šiltus tarpusavio santykius;
• kurti vaikui palankią emocinę ir fizinę aplinką.