Stebint vaikų veiklą grupėje, išryškėjo vyresnėlių susidomėjimas enciklopedine medžiaga gyvūnijos tematika. Tai išprovokavo idėją, įgyvendinti ugdymo turinio projektą „Gyvūnijos pasaulio tyrinėjimai”. Projekto plėtojimo metu ugdomoji veikla orientuota į vaikų mokėjimo mokytis, aplinkos pažinimo bei sakytinės kalbos gebėjimų ugdymąsi.
Su vaikais pradėjome pažintinę kelionę po žemynus. Pirmąsias savaites tyrinėjome Antarktidos gyvūniją:

  • Kartu vartėme enciklopedijas, skaitinėjome pažintinę informaciją internete bei ją aptarėme su vaikais. Siekiant įsitikinti, kiek ir kuo vaikai buvo susidomėję bei įtvirtinti žinias, pateikėme įprastus ar probleminius klausimus: pvz., kodėl pingvinai nesušąla žiemos šaltyje?, kaip baltasis lokys maskuojasi medžiodamas? Džiugino tai, jog vyresnėliai drąsiai samprotavo, reiškė savo pamąstymus, papildydami draugų mintis. Tokio pobūdžio diskusijų kredo – nėra blogų atsakymų. Mūsų tikslas – ne tik įgytos žinios, bet ir vaikų smalsumo, aktyvumo, pasitikėjimo savimi stiprinimas.
  • Tyrinėdami geografinį pasaulio žemėlapį, gaublį atradome Antarktidos lokaciją. Diskutavome apie žemynui būdingas gamtines sąlygas. Kadangi ikimokyklinukams būdinga pažintinę informaciją įsisavinti aktyviai veikiant bei pasitelkiant kuo daugiau pojūčių, gaminome Antarktidos maketą. Skirtingomis dailės technikomis vaikai kūrė poliarinę aplinką: iš antrinių žaliavų formavo ledkalnius, lipdė pingvinus, lankstė laivus, karpė ruonius. Tokiu būdu įtvirtino žinias apie gyvūnų išorės požymius, materializavo arktinės aplinkos vaizdinius. Antarktidos maketą vaikai papildė pačių užrašytomis antraštėmis: Antarktida, ledkalnis, vandenynas, šalta ir pan. Šioje veikloje, veikdami individualiai, vaikai stiprinosi rašytinės kalbos gebėjimus: savarankiškai ar su auklėtojos pagalba išskirdami garsus žodyje, juos susiedami su raide, na ir žinoma, praturtindami savo žodyną.
  • Siekiant įtraukti vaikus, palaikyti jų susidomėjimą, bei ugdytis kuo platesniam gebėjimų spektrui, integruojame skirtingo pobūdžio veiklą. Penkiamečiams paskyrėme užduotį apsilankyti visose darželio grupėse ir surinkti kuo daugiau Antarktidos gyvūnų figūrėlių. Po dvidešimties minučių vaikai grįžo su pilna dėžute gyvūnų. Kuo ši veikla naudinga vaikams: Vaikai mokėsi dirbti komandoje (tarėsi, skirstėsi atsakomybe, derino veiksmus). Lavinosi kultūringo bendravimo viešojoje erdvėje gebėjimus (sveikinosi su kitų grupių auklėtojomis, vaikais, formulavo prašymą, dėkojo, atsisveikino). Stiprinosi sakytinės kalbos gebėjimus (stengėsi nuosekliai dėstyti mintis, vartojo gyvūnų daiktavardžius). Ugdėsi savikontrolės gebėjimus (laikėsi saugaus elgesio susitarimų auklėtojai nematant).
  • Diskutuodami apie Antarktidos gyvūnus, palietėme ir egzistuojančias problemas: vandenyno taršą, nelegalią gyvūnų medžioklę. Vaikų nusiteikimą prieš brakonierius parodė tai, jog, kuriant laivus, nė vienas nepasirinko jo įgulai brakonierių, visų garlaiviai buvo skirti mokslininkams, gyvūnų tyrinėtojams. Vaikai buvo sujaudinti sužinoję ir apie baltojo lokio plėšrumą. Kilo daug diskusijų gyvybės grandinės Žemėje tema.
  • Žiūrėjome animacinį filmą „Lolo ir Pepe” bei dokumentinį filmą apie pingvinus. Po peržiūros atlikome rimtą analizę: vaikai turėjo palyginti šiuos du filmus ir atrasti, kokia informacija apie pingvinus sutapo, kokius skirtumus pastebėjo ir pan.

P.S. Siekiant, kad vaikas geriau suprastų, sustiprintų savigarbą („aš galiu”, „aš žinau”, „mano nuomonė“), tėvus pakvietėme vaikų mokymosi motyvaciją stiprinti kartu: namuose pasidomėti ar paskatinti sužinoti apie Antarktidą iš vaikų lūpų, pagilinti žinias kartu vartant enciklopedijas, žurnalus.

„Raidelių” grupės auklėtoja Edita Martinkėnienė